Be sąžiningumo, žirafos kalba reikalauja vieno didžiausių technologinių išradimų, apie kuriuos aš žinau. Negaliu pasakyti, koks vertingas šis išradimas buvo mano gyvenime.
Žirafos ausys.
Šios ausys yra nepaprastos, nes šios ausys suteikia galią užjausti kitus žmones. Empatija man yra ypatinga supratimo savybė.
Tai ne galvos supratimas.
Tai širdies supratimas.
Tai „būtis su kitu žmogumi“.
Tai nereiškia, kad turiu su jais sutikti.
Tai nereiškia, kad man turi patikti tai, ką jie sako.
Tai tiesiog reiškia, kad aš duodu jiems vieną didžiausių dovanų, kurias vienas žmogus gali duoti kitam. Buvimas. Buvimas – visiškas mūsų buvimas.
Martinas Buberis, Izraelio psichologas ir filosofas, savo darbuose „Aš – tu“ kalba apie dialogo magiją, dialogo galią. Bet kaip tai reikalauja šio empatijos gebėjimo. Tai, pasak Buberio, reikalauja, kad kiekvieną akimirką pasisveikintume kaip su naujagimiu kūdikiu, ko dar nebuvo, ir nebebus.
Mes tiesiog matome žmogų priešais save.
Jausmai ir poreikiai juose šią akimirką.
Jie niekada nebuvo anksčiau, niekada nebegrįš.
Tai šventa akimirka – pamatyti kitame žmoguje dieviškumą.
Taigi šios ausys yra nepaprastai vertingos ir galingos.
Vieną dieną Rūta buvo su manimi, kai bandžiau tarpininkauti konfliktui tarp dviejų kariaujančių grupių. Tai buvo moterys religiniame gyvenime. Jie 15 mėnesių turėjo konfliktą, kurio negalėjo išspręsti. Nes jų žodžiai trukdė. Jie vienas su kitu kalbėjosi vilkiškai.
Ir niekas neturėjo žirafos ausų.
Taigi jie išgirdo kritiką.
Su tokiomis ausimis niekada negirdi kritikos.
Su šiomis ausimis jūs suprantate, kad kritika yra tiesiog skausmo iš kitos pusės išraiška.
Tai tiesiog sako, kad kita pusė turi poreikių, kurie nėra patenkinti.
Jei girdite kritiką, šio žmogaus negirdėjote.
Jei girdi priepuolį, negirdėjai.
Bet jie dar nemokėjo naudotis ausimis. Taigi pirmas porą dienų buvo labai skaudu žiūrėti į šiuos žmones, kurie tikrai labai rūpinosi vienas kitu, bet vartoja žodžius, kurie veikia kaip SIENOS, blokuojančius juos vienas nuo kito.
Galiausiai, praėjus maždaug trims dienoms, man pavyko priversti juos suprasti, kaip naudotis šia nuostabia technologija: kaip – nesvarbu, ką sako kitas žmogus – naudoti žodžius kaip LANGĄ.
Taip mes matome žodžius kaip langą į sielą, norėdami pamatyti kito žmogaus vidų.
Tą vakarą Rūta nuėjo į savo kambarį, labai sujaudinta matydama to, kas vyksta, kai žmonės – kad ir kokie susiskaldę – pagaliau išmoksta užmegzti ryšį su empatija.